uždaryti

Oficialus pavadinimas: Bosnijos ir Hercegovinos Respublika
Sostinė: Sarajevas
Didžiausi miestai: Sarajevas, Banja Luka, Tuzla. Šalis garsėja Karo nuniokotais ir atstatinėjamais miestais
Plotas: 51 129 km²
Gyventojų skaičius: 4,5 mln.
Kalba: Bosnių, kroatų, serbų
Pinigai: Konvertuojamoji markė (BAM) = 100 pfenigų

Bosnija ir Hercegovina - kalnų šalis, įsikūrusi prie Adrijos jūros pietryčių Europoje. Tai viena iš buvusių Jugoslavijos šalių. Iki šiol daugumai Bosnija ir Hercegovina asocijuojasi su Bosnijos karu, kuris čia praūžė rodos visai neseniai - 1992-1995 m. Bosnija ir Hercegovina ribojasi su Serbija, Juodkalnija ir Kroatija. Adrijos jūros pakrantės ilgis yra apie 20 km. Bosniai save vadina "Širdies formos" valstybe, kadangi šalies žemėlapis primena širdį. Skirtingais istorijos periodais čia susidurdavo Rytų ir Vakarų kultūros. Šalis gali didžiuotis puikiais kraštovaizdžiais, gražia gamta. Daugiau nei trečdalį šalies teritorijos užima miškai, o kalnai nusidriekę per visą valstybę. Šalyje prie Adrijos jūros vyrauja subtropinis mediteraninis klimatas, tolstant nuo pakrantės pereinantis į žemyninį. Sarajevas yra Bosnijos ir Hercegovinos sostinė. Miestas įsikūręs šalies vidurio rytuose, prie Miliačkos upės. Sarajevas buvo įkurtas 1244 m.

  • Aukščiausia viršukalnė - Magličo kalnas (2386 m)
  • Ilgiausia upė - Drina (346 km)
  • Didžiausias ežeras - Buško
  • Vidutinis aukštis virš jūros lygio - 639 m
 
Klimatas: Prie jūros klimatas yra subtropinis mediteraninis. Tolstant nuo pakrantės jis pereina į žemyninį. Kalnuose klimatas yra drėgnas ir vėsus.
Kultūra, religija: Šalyje daugiausiai gyvena bosnių (apie 48%) ir serbų (37%). Taip pat gyvena nemažai kroatų bei Bosnijos čigonų. Šalyje oficialiai kalbama trimis kalbomis - serbų, bosnių ir kroatų - kurios yra gana panašios. Dauguma Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų yra musulmonai, daugiausia bosniai. Taipogi paplitęs stačiatikių tikėjimas, daugiausia serbų tarpe. Dauguma šalyje gyvenančių kroatų yra Romos katalikai.
Virtuvė: Bosnijos ir Hercegovinos virtuvei didelę įtaką darė Trukijos, taip pat graikų ir Viduržemio jūros kulinarinės tradicijos. Tradicinis bosnių patiekalas yra mėsos ir daržovių troškinys, taipogi mėgiamos dešrelės. Bosniai paprastai naudoja daugybę prieskonių, tačiau saikingais kiekiais. Dauguma patiekalų yra lengvi, dažnai verdami vandenyje. Iš mėsos rūšių, bosniai paprastai valgo jautieną ir avieną. Šalyje mėgstami Rytietiški saldymynai. Tradicinis desertas yra chalva, kuri gaminama iš sezamo sėklų ir medaus, mėgiami pyragaičiai su įdarais. Populiariausias alkoholinis gėrimas yra brendis. Labai mėgiamas naminis slyvų brendis, kuris vadinamas Rakija. Hercegovinos regione klimatas yra palankus vynuogėms auginti, tad čia gaminami puikūs vynai. Tradicinis stiprusis gėrimas iš vynuogių - loza, kuris yra panašus į itališką grapą, tik mažiau saldus.