-
KELIONĖS KARTĄ METUOSE
-
PAŽINTINĖS KELIONĖS
-
Kelionės autobusu
Karališkoji Portugalija 9d./8n.
Didinga Italija 10d.
Juodkalnija - Balkanų turas 7 dienų poilsis prie jūros
Ispanija: per Šveicariją ir Monaką
Lenkija 4d./3n.
Karališkasis Londonas
Šveicarija
Centrinės Kroatijos Rivjeroje
Paryžius - Beniliuksas
Paryžius
Paryžius - Luaros slėnio pilys - Bretanė - Normandija
Paryžius - Beniliuksas
Lenkija - Slovakija - Vengrija
Italijos šedevrai
Amžina ir kerinti Italija
Klasikinė Italija
Adrijos "perlai"
Antika - Bizantija - Dabartis
Viena - Budapeštas - Ėgeris
Praha - Viena - Budapeštas
Baltarusija: senosios pilys - Minskas
Krokuva - Melnikas - Praha
Varšuva (2d.)
- Kelionės lėktuvu
-
Kelionės autobusu
-
POILSINĖS KELIONĖS
-
EGZOTINĖS KELIONĖS
-
POILSIS, SANATORIJOS, GYDYMAS
-
VIEŠBUČIAI
- "Ecotel Vilnius" 2*
- "Ambassador" 2*
- "Centro Kubas - Angel" 3*
- Viešbutis "Senatoriai" 3*
- Viešbutis "Panorama" 3*
- "Tilto" 3*
- "Europa City" 3*
- Viešbutis "Šarūnas" 4*
- Viešbutis "Mabre Residence Hotel" 4*
- Viešbutis "Amberton" 4*
- Viešbutis "Dvaras" 4*
- Conti 4*
- Shakespeare Boutique Hotel 4*
- ARTIS Centrum Hotels 4*
- Best Western Vilnius 4*
- Viešbutis Grotthuss 4*
- Atrium Hotel 4*
- Viešbutis "Neringa" 4*
- Viešbutis "Vanagupė" 5*
- "IDW Esperanza Resort" 5*
- Viešbutis "Narutis" 5*
- Relais&Chateaux Stikliai Hotel 5*
- Ramada Hotel&Suites Vilnius 5*
- Radisson Blu Astorija Hotel 5*
- Le Meridien Vilnius 5*
-
KAIMO TURIZMAS
-
PRAMOGOS
-
KRUIZAI
-
SLIDINĖJIMAS
-
LENKIJA
-
ČEKIJA
-
BELGIJA
-
SLOVAKIJA
-
VENGRIJA
-
SLOVĖNIJA
-
SERBIJA
-
KROATIJA
-
BOSNIJA IR HERCOGOVINA
-
JUODKALNIJA
-
MAKEDONIJA
-
ALBANIJA
-
VOKIETIJA
-
ŠVEICARIJA
-
ITALIJA
-
PRANCŪZIJA
-
ISPANIJA
-
PORTUGALIJA
-
GRAIKIJA
-
BULGARIJA
-
RUMUNIJA
-
MAROKAS
-
TUNISAS
-
TURKIJA
-
IZRAELIS
-
EGIPTAS
-
LIETUVA,LATVIJA,ESTIJA
-
VIZŲ KAINOS
-
INFORMACIJA TURISTAMS IR PARTNERIAMS

Vokietija oficialiai – Vokietijos Federacinė Respublika – valstybė Vakarų Europoje, sudaryta iš 16 federacinių vienetų (žemių). Šiaurėje ribojasi su Danija, Šiaurės ir Baltijos jūra, rytuose – su Lenkija ir Čekija, pietuose – su Austrija bei Šveicarija, vakaruose – su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija ir Nyderlandais.
Vokietija – didžiausia pagal gyventojų skaičių Europos šalis (~81,8 mln. gyv.). Pagal BVP dydį – ketvirta pasaulyje ir yra laikoma viena turtingiausių ir ekonomiškai pajėgiausių šalių pasaulyje. Viena iš Europos Sąjungos steigėjų. Be to, JTO, OECD, NATO, ESBO bei G8, kitų tarptautinių organizacijų narė ir svarbi paramos teikėja.
Geografija: Vokietijos plotas yra 357 111,91 km² jos krantus iš šiaurės vakarų skalauja Šiaurės jūra, o iš šiaurės rytų Baltijos jūra. Atstumas nuo šiauriausio šalies taško (Sylto sala) iki labiausiai į pietus nutolusio taško (Algauerio Alpių): 876 km. Atstumas nuo labiausiai į vakarus nutolusio šalies taško (Selfkanto) iki rytinio taško (Neisės) – 640 km. Vokietija ribojasi su (skliausteliuose nurodytas sienos ilgis): Danija (67 km), Lenkija (442 km), Čekija (811 km), Austrija (815 km), Šveicarija (316 km), Prancūzija (448 km), Liuksemburgu (135 km), Belgija (156 km), Nyderlandais (567 km). Sausumos sienų ilgis yra 3757 km.

Klimatas: Vokietijoje vyrauja švelnus vidutinių platumų klimatas. Šalyje vyrauja vakarų vėjai. Klimatas yra pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Vokietijos klimatui, be kita ko, įtaką daro Golfo srovė, kuri klimatą daro švelnesnį. Vidutinis metinis kritulių kiekis (remiantis 1961–1990 m. duomenimis) yra 700 mm. Vidutinis mėnesinis kritulių kiekis svyruoja nuo 40 mm iki 77 mm vasario ir birželio mėnesiais. Didžiojoje šalies dalyje pastovi sniego danga nesusidaro, tik kalnai žiemą būna nuolat padengti sniegu. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra lygumose ir plokščiakalniuose nuo -2 °C iki +4 °C, Alpėse – iki -5 °C. Liepą temperatūra svyruoja apie 16-20 °C, aukštikalnėse – vėsiau. Mažiausias kada nors Vokietijoje pamatuota temperatūra siekė -45,9 °C, užfiksuota ji buvo 2001 m. gruodžio 24 d. prie Funteno ežero (vok. Funtensee). Didžiausia kada nors pamatuota temperatūra buvo +40,3 °C, užfiksuota ji buvo 2003 m. rugpjūčio 8 d. Nenige (vok. Nennig) Saro krašte.





