uždaryti

Oficialus pavadinimas: Prancūzijos Respublika (Republique Francaise).

Plotas: 547 030 km².

Gyventojų skaičius: 61 mln. 

Sostinė: Paryžius (10 mln. gyv.).

Kiti miestai: Lionas, Marselis, Lilis, Bordo.

Religija: katalikai.

Kalba:  prancūzų.

Piniginis vienetas: euras. (Prancūzijos frankas iki 2002 m.)

Prancūzijos Respublika (Prancūzija) — šalis Europos pietvakariuose, Europos Sąjungos bei NATO narė. Pietuose ribojasi su Ispanija, šiaurėje su Vokietija, Belgija, Liuksemburgu, Šveicarija, Monaku, Andora, o rytuose — su Italija. Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas bei Viduržemio jūra.

Geografija: Prancūzijai būdingi labai įvairūs kraštovaizdžiai, pradedant nuo pakrantės lygumų šiaurėje ir vakaruose, kur Prancūziją skalauja Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas, baigiant kalnų grandinėmis pietuose (Pirėnai) ir pietryčiuose (Alpės), kur yra aukščiausia Europos viršūnė — Monblanas (4810 m). Tarp šių kraštovaizdžių įsiterpusios aukštumos ir kalnai, tokie kaip Centrinis masyvas arba Vogėzai ir iš jų ištekančių upių baseinai — Luaros, Ronos, Garonės ir Senos. Prancūzijai priklauso Korsikos sala Viduržemio jūroje. Dvi didžiausios kalnų grandinės – Pirėnai pietuose ir Alpės rytuose – yra gamtinė siena su kaimyninėmis valstybėmis. Aukščiausia viršūnė – Monblanas (4807 m – aukščiausias Vakarų Europoje). Ilgiausios upės – Luara (1020 km), Rona, Sena.

Kultūra: Prancūzijos kultūra neabejotinai yra viena iš didžiausių, seniausių ir svarbiausių Europos kultūrų. Prancūzijos kultūrinės pozicijos buvo iškovotos dar viduramžiais. Ypatingai Prancūzijos kultūrinis vaidmuo sustiprėjo XVII a., kuris Europoje laikomas Prancūzijos amžiumi. Prancūzijos karaliaus dvaras visai Europai diktavo madas ir taisykles (beje, mados, taip pat ir meno sostinės reputaciją Paryžiui sėkmingai sekasi išlaikyti iki šių dienų). Būtent tuomet prancūzų kalba tapo visų civilizuotų šalių aristokratų, diplomatų ir paprasčiausiai išsilavinusių žmonių bendravimo kalba. Ir šiandien šalyje rasime daug architektūros paminklų — nuo romanikos iki modernizmo. Prancūzijos intelektualinis gyvenimas klesti jau nuo XVIII a. enciklopedistų laikų. XIX ir XX a. sandūroje dailėje įvyko didelis kone italų Renesansui tolygus pasaulinės reikšmės proveržis - susikūrė impresionizmo mokykla, kurios pradininku tapo Klodas Monė. Žymiausias jo paveikslas — „Vandens lelijos“. Prancūzų literatūros istorijoje vėlgi gausu pasaulinio garso pavardžių. Užtenka paminėti „Trijų muškietininkų“ ir „Grafo Montekristo“ autorių Aleksandrą Diuma, „Paryžiaus katedros“ autorių Viktorą Hugo ar „20 000 mylių po vandenių“ autorių Žiulį Verną.

Gyventojai:  Daugelis europiečių kalbėdami apie prancūzus šypsosi. Nes jų įvaizdis nėra labai teigiamas, mat kalbama, kad prancūzas yra mėgėjas laisvai gyventi, mėgsta paplepėti, paslampinėti ir vengia sunkiai dirbti. Matyt, tokiam įvaizdžiui susidaryti padeda prancūzo temperamentas ar daugelyje knygų aprašyti Napoleono, Žorž Sand ir kitų veikėjų bei menininkų meilės romanai.
 

Vidutinė dienos temperatūra prie Viduržemio jūros:

Mėnuo

Balandis

Gegužė

Birželis

Liepa

Rugpjūtis

Rugsėjis

Oras

19

21

27

28

29

25

Vanduo

15

18

21

23

25

22

Mėnuo

Spalis

Lapkritis

Gruodis

Sausis

Vasaris

Kovas

Oras

20

14

11

10

12

15

Vanduo

18

18

14

14

13

13