uždaryti

Albanija, tai šalis, esanti Europos žemyno pietrytinėje dalyje ir turinti apie tris su puse milijono gyventojų. Albanijos kaimynės yra Juodkalnija ir Serbija šiaurinėje, Makedonija rytinėje ir Graikija pietrytinėje dalyje. Taip pat šalis turi 362 kilometrus pajūrio su dvejomis jūromis: Adrijos ir Jonijos, už kurių mažiau nei už 100 km yra dar viena didelė kaimynė – Italija. Tai dar daugeliui neatrasta valstybė, turinti unikalią, dar daug kur žmonių nepaliestą gamtą su kalnais ir jūra, nuostabų klimatą.

šalies sostinė:       Tirana

Valstybinė kalba:   Albanų 

Plotas:                      28748 km2 

Gyventojų skaičius: 3,6 mln.

Etninė sudėtis:        95% albanai, 3% graikai, 2% kiti

Valiuta:                     Lekas

Klimatas: Kadangi šalies jūros pakrantė driekiasi ties Adrijos ir Jonijos jūromis, kalnuotoji dalis atsiremia į iškilusius Balkanų kalnus, o visa šalis išsidėsčiusi tokioje platumoje, kuriai būdinga orų kaita žiemos ir vasaros sezonų metu, Albanijoje, užimančioje tokią nedidelę teritoriją, yra išskiriamas nemažas klimatinių rajonų skaičius. Pakrantėje esančioms žemumoms paprastai būdingi Viduržemio jūros šalių pakrantei įprasti orai, o aukštumoms – Viduržemio jūros šalių regiono žemyninis klimatas. Tiek žemumose, tiek centrinėje šalies dalyje orai ženkliai skiriasi šiauriniuose ir pietiniuose regionuose. 

Žemumoms būdingos švelnios žiemos, kai vidutinė oro temperatūra siekia 7ºC. Vidutinė oro temperatūra vasarą - 24ºC, oro drėgnumas yra aukštas, tad oras yra nemaloniai tvankus. Pietuose esančiose žemumose ištisus metus oro temperatūros vidurkis yra apie penkis laipsnius aukštesnis. Temperatūrų skirtumas yra penkiais laipsniais didesnis vasarą ir kažkiek mažesnis žiemos metu. 

Žemyninės dalies temperatūrai daugiausiai įtakos turi aukštumų skirtumas labiau nei platuma ar bet kuris kitas veiksnys. Žemą žiemos temperatūrą kalnuose sąlygoja kontinentinės oro masės, kurios lemia rytų Europos ir Balkanų regiono orus. Dažniausiai pučia šiaurės ir šiaurės rytų vėjai. Vidutinė vasaros temperatūra yra žemesnė nei pakrantės regionuose ir daug žemesnė nei aukštumose, bet orų permainos paros metu yra didesnės. Aukščiausia dienos oro temperatūra vandens telkiniuose ir upių slėniuose yra itin aukšta, tačiau naktys beveik visados yra vėsios. 

Vidutinis kritulių kiekis yra gausus dėl vyraujančių Viduržemio jūros ir kontinentinių oro masių susiliejimo, nes paprastai jos susitinka toje vietoje, kurioje vietovė iškyla. Gausiausi lietūs būna centrinėje šalies dalyje esančiose kalnuotose vietovėse. Vertikalios oro srovės, atsiradusios pakilus Viduržemio jūros vėjeliui, taip pat sukelia dažnas audras su perkūnijomis. Dažnai tokios audros būna kartu su gūsingu vietos vėju ir smarkiomis liūtimis. 

Jei kontinentinės oro srovės yra silpnos, Viduržemio jūros vėjas palieka drėgmę tolimesnėje centrinėje žemyno dalyje. Esant vyraujančiai kontinentinei oro srovei, šaltas oras pasklinda žemumose, o tai dažniausiai būdinga žiemą. Kadangi sezonų metu pasitaikančios žemos temperatūros padaro nuostolių alyvmedžiams ir citrusiniams vaisiams, medelynai ir sodai leistini tik nuo vėjo ir lietaus apsaugotose vietose, kurios atidengtos tik iš pietinės ir vakarinės pusės, netgi tuose regionuose, kuriuose būdinga aukšta vidutinė žiemos temperatūra. 

Žemumose iškrintančių kritulių kiekis vidutiniškai siekia nuo 1000 milimetrų iki daugiau nei 1500 milimetrų per metus, tačiau šalies šiaurėje kritulių kiekis yra didesnis. Beveik 95 proc. kritulių kiekio iškrinta žiemą.  

Kritulių kiekis aukštuose kalnynuose yra gausesnis. Tikslūs duomenys nėra pateikiami ir apskaičiavimai itin skiriasi, tačiau metinis kritulių kiekio vidurkis tikriausiai siekia apie 1800 milimetrus ir kai kuriuose šiauriniuose regionuose daugiausiai pasiekia 2550 milimetrus. Sezoninė kaita nėra itin ženkli jūros pakrantės regionuose.  

Aukštesniuose centrinėje šalies dalyje esančiuose kalnynuose iškrenta mažiau kritulių nei tarpinėse aukštikalnėse. Vietovės skirtumai sąlygoja plačias vietinių orų permainas, bet sezoninis pasiskirstymas yra pats pastoviausias nei bet kuriame kitame regione.

Turizmas:  Turizmo sektoriaus lengvatos pradėtos taikyti 1993 m., įgyvendinant Turistinių zonų plėtros įstatymą. Lengvatos suteikiamos specialų statusą turintiems turizmo sektoriaus investuotojams. Tokį statusą suteikia Turizmo ministerija. šį statusą turintys investuotojai gali:
• būti atleisti nuo muitų mokesčių ir akcizo mokesčio importuotoms prekėms.
• būti atleisti nuo pelno mokesčio 5 metų laikotarpiui nuo investavimo plėtros etapo pabaigos. Tai yra 10 metų mokestinė lengvata, nes per antrąjį penkių metų laikotarpį taikomas tik pusės standartinio dydžio pelno mokesčio tarifas.
• pasinaudoti 40 proc. pelno mokesčio nuolaida, jei gautas pelnas vėl investuojamas Albanijoje.
Pagrindinės veiklos rūšys, kurioms taikomos šios lengvatos, yra statybos, rekonstrukcijos, infrastruktūros atnaujinimo paslaugos ir viešbučių, motelių, turistinių kaimų, restoranų, parduotuvių, terminių baseinų bei sporto centrų valdymas