uždaryti

Juodkalnija ribojasi su Kroatija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Albanija bei Adrijos jūra. Šalies paviršius labai kalnuotas, nes jos teritorija driekiasi Dinarų kalnynas. Tik pajūryje yra siaura (6 km pločio) žemuma. Ją ties Kotoru kerta Orjeno kalnagūbris ir leidžiasi tiesiai į jūrą. Kranto linijos ilgis 293,5 km. Ji daugiausia lygi, tik Kotoro įlanka giliai įsiterpia į žemyną. Aukščiausia šalies vieta yra Zla Kolata viršūnė (2534 m) Prokletijės kalnuose, Albanijos pasienyje. Kiti didesni kalnų masyvai yra Siniajevina, Bjelasica, Durmitoras, Komovai, Orjenas. Kalnuose daug kur paplitę karstiniai dariniai.

Kalnus giliais slėniais raižo upės, vietomis sudarydamos gilius kanjonus (pvz., Taros kanjonas). Pietrytinė Juodkalnijos dalis priklauso Adrijos jūros baseinui (Morača, Zeta, Cijevna, Bojana), likusi šalis - Drinos baseinui (Limas, Tara, Piva). Pačiuose rytuose yra Moravos ir Drino baseinų pakraščiai. Didžiausias šalies ežeras (didžiausias ir visuose Balkanuose) - Skadaro, telkšantis ties siena su Albanija. Kiti ežerai ledyniniai, maži, tačiau upių slėniuose yra įrengtų nemažų tvenkinių.

Klimatas pakrantėje subtropinis, Viduržemio tipo su karštomis ir sausomis vasaromis, bei drėgnomis ir šiltomis žiemomis. Kalnuose klimatas atšiauresnis, žiemą būdingos minusinės temperatūros, gausu sniego. Pakrantėje vidutiniškai per metus iškrenta beveik 5000 mm kritulių.

Šalis miškinga, pasižymi didele augalijos įvairove. Miškai dengia apie trečdalį šalies ploto ir išlikę daugiausia kalnuose (skroblai, bukai, kaštonai, ąžuolai, aukštikalnėse - pušys, eglės, kėniai). Bjelasicos kalnuose išlikusi sengirė, vadinama Biogrado mišku. Pakrantėje senovėje augo kiparisų ir ąžuolų giraitės, bet jas iškirtus suvešėjo makvijos krūmynai. Nacionaliniai parkai Juodkalnijoje yra 4, jie užima 8,1 % šalies ploto: Durmitoro, Biogrado miško, Skadaro ir Lovčeno.

Didžiausi Juodkalnijos miestai:

  • Podgorica (sostinė; 211 788 gyventojai)
  • Nikšičius (104 706)
  • Bijelo Poljė (55 628)
  • Beranė (49 953)
  • Plevlė (44 593)
  • Herceg Novis (30 593, su Igalu)
  • Cetinė (buvusi sostinė, 20 307)

Sutomore

Nedidelis ramus kurortas ant jūros kranto, šalia puikaus 1800 m ilgio paplūdimio Biserna obala (perlų pakrantė). Pušimis ir kiparisais apaugusių kalnų apsuptas miestelis siūlo ramų poilsį ir malonias pramogas. Dieną galėsite mėgautis saule ir jūra, idilišku poilsiu netoliese esančiuose „laukiniuose paplūdimiuose", o vakarais Jūsų laukia jaukios kavinės ir nedidelės tavernos. Vaizdinga kelionė laiveliu per 15 minučių Jus nuves į vieną gražiausių Adrijos pakrantės paplūdimių - Karalienės paplūdimį, kuriame mėgo ilsėtis karalienė Milena, grįždama iš Topolicos rūmų. Paplūdimys garsėja nuostabiu rausvo smėlio krantu ir krištolo skaidrumo jūra. Per 30 minučių autobusu ar laiveliu taip pat pasieksite Budvos kurortą, siūlantį įvairių vandens ir naktinių pramogų.

Viešbutis SIRENA MARTA *** Juodkalnija, Sutomore

Saulėta oazė tarp jūros ir žiemą žaliuojančių kalvų, pilnų gydomųjų žolių, su 287 saulėtomis dienomis per metus. „Juodkalnijos Akapulkas", taip šią vietą vadina nežinomas jūreivis, kuris atplaukia čia, kad rastų nuostabiąją undinę, kuri per mėnesieną išneria iš jūros ir groja citra.

Ši legenda yra viešbučio „Sirena Marta" pagrindas, puikiausias nacionalinio svetingumo ir tradicinės virtuvės pavyzdys.

Vieta. Viešbutis „Sirena Marta" pačiame Sutomore centre, 200 metrų nuo didžiulio smėlėto paplūdimio.

Kambariai. dvi - ir triviečiai kambariai su vonios kambariai, telefonu ir televizija

Viešbutis. Restoranas, baras, nuosava stovėjimo aikštelė.

Viešbutis yra gavęs vietinį ir tarptautinį pripažinimą, tarp jų apdovanojimas „Turizmo čempionas".

Maitinimas: pusryčiai - švediškas stalas, vakarienė - meniu.